biragas

×bìragas sm. (1) JR33 žr. baragas 1: Ant keturių karčių pastatytas bìragas šienui krauti J. Šieną sukrauja į bìragus Jrb. Turi didelį šiaudų bìragą Pžrl. | Duok ir savo bìragą (plaukus) nukirpt Skr.